- pinklioti
- pìnklioti, -ioja, -iojo Als, Gs
1. tr. painioti, narplioti: Berta sėdėjo pasilenkusi prie dėžutės, apsimesdama atidžiai pinkliojanti šilko gijas rš. Pìnklios pasiėmusi kokį nėką ir da sius kaži ko Vvr.
2. tr. raizgyti: Apyniai pìnklioja lazdynus DŽ. | prk.: Nėkas didesniai nesutepa ir nepinklio[ja] širdies žmogaus už nečystą meilę sutvėrimų M.Valanč.
3. tr. prk. regzti pinkles, klastingai elgtis: Pasijuto neilgai buvus pinkliojamas, jis vėl gelbėjos spruksena S.Dauk. Jis jautė, kad ponas gudrauja, pinklioja kažką rš.
4. refl. J prk. vaduotis iš kokios nemalonios būklės: Iš bėdos pìnkliotis DŽ. Tik dabar pradėjo Čičikovas pamažu pinkliotis iš žiaurių santūros dėsnių rš.
5. intr. krėsti pokštus: Žmogaus išmankštintas žvėriukas taip gudriai pinklioja Blv.
6. refl. įsitraukti į ką, užsiimti: Kaip (lyg) maž[a] kitų santi, kurie tuo (ūkio dalykais) pinkliojas DP493.
◊ pìnkles pìnklioti J apgaudinėti, išsisukinėti.\ pinklioti; apipinklioti; įpinklioti; išpinklioti; nupinklioti; perpinklioti; supinklioti; užpinklioti
Dictionary of the Lithuanian Language.